- vienokis
- 1 vienókis, -ia adj. (1) Š, NdŽ; R250, MŽ334, Kli, -ė (1) KŽ žr. 1 vienoks 1: Vienókis darbas LKKIX197(Dv). Abu šonai skarelės vienóki Dglš. Vienókios davė mosties – kai smetonelė Švnč. Kap atskris trys gulbės, anos bus visos trys vienókios kap viena (ps.) Ad. Trys mylios girelės vienókių eglelių (d.) Tvr. Žmogaus nevienókis sudėjimas Ign. Gervėčiuosa irgi nevienókia kalba Grv. Nevienókis žmogus yr Rš. vienókiai adv. KŽ, LKKIX213(Dv): Lietuviai nevienókiai šneka ČrP. Čia visur vienókiai dudena Bn. Žvėrys vienókiai vadinas visos Grv. Nėr tokio tėvo, kuris nevienókiai vaikus mylės Grv. Ką negrajija, visi vienókiai šoka Dgp.
Dictionary of the Lithuanian Language.